Elektroniniai žodynai

Politologija

Katalikų tikyba

Biologija

Istorija



Lietuvių gestų kalbos žodynas

Lietuvių gestų kalbos žodyną sudaro 5 tomai. 1-ąjį tomą išleido Lietuvos kurčiųjų draugija, nuo 2-jo tomo žodyno leidimą perėmė VšĮ Surdologijos centras.

1 tomas (a-f, apie 600 gestų) išleistas 1998;
2 tomas (g-l, apie 540 gestų) išleistas 1999;
3 tomas (m-p, apie 720 gestų) išleistas 2000;
4 tomas (r-t, apie 750 gestų) išleistas 2001;
5 tomas (u-ž ir papildymai: Lietuvos miestai, gestai su skaičiaus reikšme, kryptimi kaitomi veiksmažodžiai ) išleistas 2003.

Žodyną rengė Lietuvių gestų kalbos komisija (kurtieji, gerai mokantys gestų ir lietuvių kalbas): pirmininkė Irena Rainienė, Aleksas Jasiūnas (abu iš Vilniaus), Alina Braždžiūnienė (Panevėžys), Danutė Ramonienė (tik 1-2 tome), Malvina Stankauskienė (abi – Kaunas).

Gestus demonstravo Nijolė Mackevičienė (gestų kalbos vertėja), komisijos darbe dalyvavo ir gestų aprašymus rengė lingvistas Mantrimas Danielius.

Tai pirmasis tokios apimties lietuvių gestų kalbos žodynas. Iki tol buvo tik teminis “Lietuviškų gestų žodynėlis”.

Pirmiausia tai – svarbus norminamasis darbas, iš viso apimsiantis per 3000 gestų.

Rengimo principas – nuo žodžio prie gesto.

Nuotraukos su rodyklėmis ir aprašymais. Buvo stengiamasi, kad gestai kuo aiškiau matytųsi, ir kuo aiškesnis būtų gestų atlikimas. Todėl dar pasitelkiami aprašymai, kuriuose aiškinama, kaip atliekamas gestas.

Pirmo tomo pradžioje yra įvadas, paaiškinantis žodyno rengimo principus ir naudojimą, taip pat rodykles ir gestų judesius.

Nuo 2 tomo aprašymuose įvedama naujovė – plaštakos forma. Tai jau gestų kalbos tyrimo rezultatas, praktiškai panaudotas darbe. 2 tomo gale yra visų pasitaikančių plaštakų formų sąrašas.



Lietuvių gestotyros pagrindai

Vadovėlis skirtas pirmiausia Vilniaus kolegijos gestų kalbos specialybės studentams (būsimiesiems vertėjams), bet taip pat visiems, norintiems daugiau sužinoti apie lietuvių gestų kalbos struktūrą.

Siūlome parsisiųsti vadovėlio tekstą.

parsisiųsti



Žuvėdros klyksmas

Emanuelė gyveno amžinoje tyloje. Ją supantis pasaulis atrodė tik keistos veidų grimasos ir nesuprantami gestai. Norėdama išsivaduoti iš šio kalėjimo, pareikšti apie savo egzistenciją, ji ėmė šaukti. Kaip sakė jos tėvai, tai buvo jūros paukščio klyksmas. Taip ji tapo žuvėdra.

Tik septynerių metų Emanuelė atranda gestų kalbą. Tada jai atsiveria visai kitas pasaulis, ji tampa linksma ir ,,pleputė". Paskui prasidės paauglystės sunkumai, maištas prieš socialinę kurčiųjų izoliaciją, nusivylimas, vėliau - kova dėl trijų milijonų kurčiųjų teisių ir galų gale pergalės triumfas - puikiai suvaidintas vaidmuo pjesėje Tylos vaikai.

Žuvėdros klyksmas - tai nuostabus pasakojimas jau- nos merginos, kuri per savo dvidešimt dvejus gyvenimo metus jau patyrė ir vienatvę, ir neviltį, ir laimę, ir kūrybinę pergalę. Emanuelei Labori už vaidmenį Tylos vaikuose 1993 m. įteikta Moljero premija