1991 m. įkurta viešoji įstaiga Surdologijos centras (SC) iki 1995 m. vienijo tarpžinybines medikų bei pedagogų pastangas padėti kurčiam asmeniui integruotis į visuomenę lietuvių kalbos pagalba. 1995 m. Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) peržiūrėjo savo prioritetus ir atsigręžė į lietuvių gestų kalbą (LGK). SC buvo patikėta tirti, norminti, puoselėti bei propaguoti LGK.

Tad nuo 1995 m. SC veiklos kryptys tapo: tirti LGK bei rengti LGK žodynus, rengti ir leisti LGK metodines priemones, mokyti LGK tikslines grupes.

Per šį laiką Surdologijos centras parengė penkiatomį knygos formato Lietuvių gestų kalbos žodyną, 7 teminius žodynėlius (Geografijos gestai, Tikybos gestai, Amerikos, Afrikos ir Australijos valstybių pavadinimai gestais, Sporto terminų gestai, Istorijos gestai, Politologijos gestai, Europos ir Azijos valstybių pavadinimai gestais).

Išskirtinis Surdologijos centro darbas – 2004-2005 m. parengta LGK žodyno sudarymo sistema – kompiuterinė duomenų bazė. Taip sudarytos prielaidos kurti kompiuterinį aiškinamąjį lietuvių gestų kalbos žodyną. Gesto konfigūracijai apibūdinti išskirta 70 simbolių su paveikslėliais, orientacijai apibūdinti – 24 simboliai, lokalizacijai nusakyti - 36 simboliai; nerankiniai elementai apibūdinami laisva forma, dviem rankomis rodomi gestai – aptariant kiekvienos rankos judesius. Sukaupta gestų sinonimų, nurodomas kiekvieno gesto paplitimas ir kt. Pagal šią sistemą aprašyta beveik 3000 gestų. Nuo 2006 m. vidurio LGK žodynų rengimo ir leidybos funkcijas perėmė Švietimo ir mokslo ministerija.

Iki to laiko SC taip pat parengė 4 teminius aiškinamuosius kompiuterinius žodynus: istorijos, biologijos, politologijos ir tikybos.

Dar vienas svarbus darbas – centro LGK lingvisto M. Danieliaus parengtas ir išleistas gramatikos vadovėlis “Lietuvių gestotyros pagrindai”. Pirmas ir kol kas vienintelis Lietuvoje LGK gramatikos vadovėlis palengvino būsimųjų LGK vertėjų mokymąsi, LGK mokytojų kurčiųjų mokyklose darbą, davė impulsą pradėti LGK norminimą ir kt.

LKD ir SC iniciatyva parengta pirmoji Dvikalbio kurčiųjų ugdymo sampratos redakcija. Vėliau sampratą patobulino ir patvirtino ŠMM. Tai svarbus dokumentas kurčių vaikų ugdymui – jie pripažinti dvikalbiais, ugdymo procese bent oficialiai dvi kalbos įgijo lygų statusą.

Iš viso SC yra parengusi 11 spalvinimo knygelių-žodynėlių kurtiems ikimokyklinukams, 1 ir 2 dalį “Skaitinių” LGK pradinukams, verstinę “Knygą apie Adomą” (kurčią berniuką), išvertusi daugybę pasakų į LGK ir kt. Iš viso pritaikiusi (iki 2003 m.) ar parengusi originalių (2003 –2007 m.), išvertusi iš užsienio kalbų 18 metodinių priemonių.

Rengiama mokymo medžiaga tikslinėms grupėms. Tai teksto ir vaizdo medžiagos komplektai socialiniams darbuotojams (1 ir 2 lygis), kurčių vaikų girdintiems tėvams (1 ir 2 lygis), policininkams ir ugniagesiams, medicinos darbuotojams bei surdopedagogams mokyti (4 lygių 500 val. mokymui; silpnai LGK mokantiems surdopedagogams, 50 val. mokymo medžiaga).

Pagal parengtą medžiagą kasmet tikslinėms grupėms rengiami mokymai. Apskaičiuota, kad 1998 m. pradėtus rengti ir iki šiol nenutrūkusius LGK kursus jau baigė apie 1000 klausytojų.

SC kelia dirbančių LGK vertėjų kvalifikaciją pagal parengtas ir pritaikytas programas. Šiuo metu parengtos 4 lygių, arba pakopų, kvalifikacijos tobulinimo programos ir metodinė medžiaga. Beveik visi LGK vertėjai – apie 100 asmenų – jau išklausė 1 ir 2 lygio kvalifikacijos tobulinimo seminarus. Pradėti rengti aukštesnės kvalifikacijos ir geresnių įgūdžių reikalaujantys kvalifikacijos tobulinimo kursai.

Kadangi Lietuvoje LGK lektoriai neruošiami, SC su Lietuvos ir užsieniečių specialistų pagalba apmokė dirbti 30 LGK lektorių bei patys tobulino savo kaip LGK lektorių mokytojų kvalifikaciją. Mokymai pasiteisino, LGK lektoriai labai paklausūs sistemoje.

SC Lietuvos kurčiųjų sistemoje buvo vienas iš pradininkų pasinaudojant Europos Sąjungos finansine parama. 2002 –2003 m. vykdė PHARE projektą “Pasek pasaką ir man”, pagal kurį parengė mokymo medžiagą ir organizavo LGK kursus kurčių tėvų vaikams.

2005-2008 m. vykdė struktūrinių fondų projektą “Kurčiųjų teisės į išsilavinimą gimtąja kalba užtikrinimas”. Pagal jį LGK apmokė visų kurčiųjų mokyklų darbuotojus: surdopedagogus, medikus, administraciją ir techninį personalą bei parengė lektorių darbui anksčiau minimus 30 LGK lektorių. Vėliau buvo įgyvendintas Socrates Grundtvig 2 projektas, EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemos paprojektis ir kt.

2010 m. viduryje SC kolektyvas dar kartą peržiūri savo prioritetus. Organizacijos funkcijos ir veikla plečiamos, jis tampa metodinės pagalbos centru, atsakingu už LGK vertėjų kvalifikacijos tobulinimą.

Daugėja centre kūrybinių darbuotojų. Iki 2009 m. čia dirbo vienintelis LGK lingvistas Mantrimas Danielius. Baigęs VU lietuvių kalbos magistro studijas, daug stažavęsis užsienyje, mokęsis savarankiškai bei puikiai išmokęs lietuvių gestų kalbą M. Danielius sugebėjo pradėti LGK tyrimus bei suburti pasekėjų grupę. Dabar jis studijuoja VU doktorantūroje. Netrukus į Surdologijos centrą dirbti atėjo kurčiasis LGK specialistas A. Jasiūnas, vėliau gestų kalbos tyrimo darbe jį pakeitė kurtieji Loreta Lazauskaitė-Ignatavičienė, Vytautas Pivoras. Dar vėliau kolektyvą papildė girdintieji ir kurtieji specialistai, rengiantys LGK metodinę medžiagą ir pagal ją mokantys tikslines grupes LGK, didinantys informacijos prieinamumą lietuvių gestų kalba šviečiant visuomenę ir kurčiuosius, ir kt. Tai - Ignas Kavaliauskas, Loreta Staniulevičiūtė, Monika Kumžaitė.

Centrui nuo 1994 m. vadovauja Nijolė Krasniauskienė, pagal specialybę spaudos žurnalistė.

SC nuo 1998 metų per Lietuvos kurčiųjų draugiją kaip koordinuojančią organizaciją kartu su kitų žinybų organizacijomis įgyvendina keturmečių lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo programų projektus.